Šis įtraukiojo ugdymo integruotų pamokų ciklas – tai inovatyvus mokymosi projektas, subūręs trijų Šiaulių rajono mokyklų mokytojus ir mokinius bendram tikslui: bendradarbiaujant atrasti naujus mokymo(si) metodus, skatinančius gilesnį istorinių įvykių supratimą ir jų reikšmės dabartinei visuomenei suvokimą. Jis vyko gegužės – birželio mėnesį. Ciklo esmė – ne tik mokyti, bet ir mokytis kartu, kuriant įtraukiančią, pilietiškumą bei tautinę savimonę stiprinančią ugdymo(si) aplinką.
Atviros pamokos vyko netradicinėse erdvėse trijose Šiaulių r. mokyklose – Kužių mokykloje, Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų bei Kuršėnų Daugėlių progimnazijoje. Pamokų ciklą suorganizavo mokytojos Alina Šivickaitė, Ernesta Dirmeikienė, Violeta Laurutienė, Tatjana Borisevičienė. Atvirose pamokose mokiniai tyrinėjo, kaip istoriniai įvykiai formuoja dabartį ir kokią įtaką turi mūsų ateičiai. Visas tris pamokas apjungė viena tema „Gyvenamosios vietos paminklai“. Jose buvo ugdomos pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, pilietiškumo kompetencijos. Pirma pamoka vyko Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų progimnazijoje. Joje mokiniai aiškinosi paminklų reikšmę, prisiminė partizanų kovą su okupantais, ieškojo atsakymo, kodėl reikia žinoti gyvenamosios vietos istoriją. Antra pamoka vyko prie paminklo žuvusiems partizanams Kuršėnuose. Pamoką pradėjo mokytojos pasakojimas apie partizanų kovas, jų svarbą Lietuvos laisvei ir apie patį paminklą – kaip atminties ženklą žuvusiems už Tėvynę. Mokinių rimtis ir dėmesys liudijo apie jų susikaupimą bei pagarbą. Pagerbdami žuvusiuosius, mokiniai tylos minute nusilenkė jų atminimui ir uždegė simbolines žvakutes. Vėliau mokiniai buvo pakviesti susiburti į grupeles, kuriose atliko kūrybines užduotis. Į trečią pamoką atvyko mokiniai iš kitų dviejų mokyklų, į ją aktyviai įsitraukė ir St. Anglickio progimnazijos mokiniai, pamoka vyko prie partizanų bunkerio Gulbino miške. Mokiniai ne tik apžiūrėjo partizanų buveinę, bet ir sukūrė partizanų šūkį, padėką bei galimą jų palinkėjimą jaunajai kartai. Šios veiklos padeda mokiniams suvokti savo, kaip piliečių, vaidmenį valstybės gyvenime, skatina pasididžiavimą Lietuvos istorija bei įkvepia aktyviai prisidėti prie valstybingumo puoselėjimo. Trijų Šiaulių rajono mokyklų suorganizuota pamokų studija dar kartą parodė, kaip veiksmingas gali būti komandinio darbo metodas – bendradarbiaudami mokiniai ne tik stiprina savo gebėjimus dirbti kartu, bet ir išmoksta įsiklausyti, dalytis atsakomybe, gerbti kito nuomonę. Toks ugdymas padeda auginti ne tik žinių kupiną, bet ir empatišką, sąmoningą, pilietiškai atsakingą jauną žmogų. Pamokose svarbus įtraukiojo ugdymo akcentas, kai kiekvienas skirtingų gebėjimų mokinys aktyviai dalyvauja pamokoje, turi galimybę išreikšti savo nuomonę ir asmeninę patirtį, pademonstruoti savo asmeninę mokymosi sėkmę, būti išklausytas ir priimtas.
Šis pamokų ciklas – tai gyvas, aktualus ir įtraukus istorijos pažinimo būdas, stiprinantis mokinių ryšį su savo šalimi ir padedantis ugdyti sąmoningus, aktyvius piliečius. Jis skatina pasidžiaugti mokytojų ir mokinių asmenine ugdymo(si) patirtimi, dalintis atrastais netradiciniais mokymo metodais bei jų sėkme, tapo prasminga galimybe ne tik prisiliesti prie istorijos, bet ir ugdė pilietiškumo bei žmogiškąsias vertybes.
Straipsnį parengė Tatjana Borisevičienė
