SĖKMINGAS ĮTRAUKUSIS UGDYMAS KIEKVIENAM VAIKUI

Įtraukusis ugdymas:

  1. Tai kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui.
  2. Jis siejamas su personalizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu  kiekvieno  ugdymosi galias ir poreikius.
  3. Tai ugdymas, apimantis ugdymo turinio, ugdymo organizavimo, mokinių pasiekimų vertinimo, pagalbos mokiniui, mokytojui bei mokyklai sritis.
  4. Tai – procesas (pamoka, ugdymo(si) veikla), kuriam pasibaigus kiekvienas vaikas / mokinys gali pasakyti „aš supratau“, „aš išmokau“, „aš gerai jaučiuosi“, „aš žinau, ko dar nesupratau / neišmokau“…
  5. Pirmiausia tai – vertybių, nuostatų ir įsitikinimų kaita; nenutrūkstantis mokyklos kaitos ir tobulėjimo procesas, niekada nepasiekiantis tobulumo lygmens.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme įtraukusis ugdymas apibrėžiamas kaip sudarytos sąlygos kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis.

Įtraukiojo ugdymo praktika yra  mokyklos filosofija ir kultūra.

Mokykloje vykdoma tokia politika, kuri skatina kiekvieno ugdytinio priėmimą, įsitraukimą ir dalyvavimą nuo pat pirmos tapimo bendruomenės nariu dienos.

Įtraukiojo ugdymo sąlyga – skirtybės ir įvairovės pripažinimas, kiekvieno mokinio lygiavertiškumo užtikrinimas.

Įtraukiojo ugdymo politika:

  1. Mokyklos prieinamumas ir atvirumas kiekvienam besimokančiajam;
  2. Vengiama bet kokios selekcijos ir segregacijos apraiškų;
  3. Veiklos organizuojamos neskirstant besimokančiųjų pagal gebėjimus, pasiekimus, negalias, lytį;
  4. Kiekvienam mokiniui pritaikoma fizinė aplinka;
  5. Veikla organizuojama paramos principu;
  6. Pagalba įvairovei;
  7. Kiekvieno besimokančiojo individualumo ir galimybių pripažinimas;
  8. Pagalbos sistemos, mažinančios mokymosi kliūtis, sukūrimas;
  9. Savivertės ir pasitikėjimo savimi skatinimas;
  10. Pozityvaus elgesio skatinimo sistemos taikymas ir patyčių prevencija;
  11. Mokyklos nelankymo priežasčių ieškojimas ir šalinimas;
  12. Į įtraukųjį ugdymą orientuotas profesinis tobulėjimas.

Įtraukiojo ugdymo kultūra:

  1. Kuriama saugi, visus priimanti ir bendradarbiaujanti bendruomenė, kurioje kiekvienas jaučiasi vertingas;
  2. Siekiama, kad įtraukiojo ugdymo vertybės būtų žinomos ir suprantamos visiems mokyklos darbuotojams, mokiniams, tėvams, jomis būtų dalijamasi.

Įtraukiojo ugdymo praktika:

  1. Ugdymo(si) turinio prieinamumo užtikrinimas;
  2. Diferencijuoto, individualizuoto ir suasmeninto mokymosi planavimas;
  3. Kiekvieno besimokančiojo įsitraukimo ir dalyvavimo užtikrinimas;
  4. Įvairovės pripažinimas ir skatinimas;
  5. Mokinių pagalbos vienas kitam taikymas;
  6. Kiekvieno mokinio įsitraukimo į neformalias veiklas didinimas;
  7. Integruotas ugdymo turinys, pritaikytas kiekvienam ir grįstas įtraukties vertybėmis.
  8. Mokomasi ne atskirų dalykų, o temų, kurios svarbios tam, kad galėtumėme išgyventi ir kartu sugyventi.
  9. Ugdymo turinys – tai ne tik tai, ko formaliai mokoma per pamokas ar veiklas, bet ir tai, ką vaikai ir suaugę patiria būdami mokykloje (kaip mokome ir kaip mokomės);
  10. Tai kasdienės situacijos mokykloje, atspindinčios mokyklos kultūrą ir politiką.
  11. Pamokos planuojamos ir vedamos atsižvelgiant į besimokančiųjų įvairovę.
  12. Atrandami ir panaudojami visi galimi materialieji ir žmogiškieji ištekliai, skatinantys mokymąsi ir dalyvavimą.

Nuosekliai įgyvendinant įtraukųjį ugdymą siekiama:

  1. Padėti spręsti kylančius švietimo iššūkius, t. y. pagerinti ugdytinių ugdymo(si) pasiekimus;
  2. Skatinti tiek ugdytinių, tiek ir ugdytojų socialinį ir emocinį augimą;
  3. Mažinti visuomenės susvetimėjimą bei visuomenėje įsigaliojusius stereotipus dėl kiekvieno iš mūsų skirtybių.

Įtraukiojo ugdymo principai:

  1. Pagarba mokinių, tėvų, globėjų/rūpintojų nuomonei.
  2. Aktyvus mokinių įsitraukimas ir dalyvavimas mokyklos bendruomenės gyvenime.
  3. Teigiamas mokytojų požiūris į visus mokinius, mokinių skirtybes, bendradarbiavimas su kolegomis.
  4. Mokytojų įgūdžiai, reikalingi veiksmingam visų mokinių ugdymui atsižvelgiant į kiekvieno poreikius.

Nuoseklaus įtraukiojo ugdymo tikslai:

  1. Gerinti mokinių pasiekimus;
  2. Skatinti jų socialinį ir emocinį augimą;
  3. Stiprinti gebėjimą bendradarbiauti bei dirbti įvairialypėje aplinkoje;
  4. Kurti atviresnę visuomenę.
  5. Įgyti stipresnius skaitymo ir matematinius įgūdžius;
  6. Tobulinti socialinius įgūdžius;
  7. Tęsti mokymąsi, o baigti mokyklą, lengviau įsidarbinti.

Mokinių ugdymosi rezultatai įtraukiajame ugdyme priklauso nuo to:

  1. Kaip mes su jais bendraujame;
  2. Kaip juos drąsiname;
  3. Kaip jais pasitikime;
  4. Kaip jiems padedame;
  5. Kokius tikslus numatome;
  6. Kokius metodus pasirenkame;
  7. Kokius skirtingus rezultatus numatome;
  8. Kokias užduotis skiriame (pritaikome, diferencijuojame ar individualizuojame).

Įtraukiojo ugdymo sėkmę lemia:

  1. Kantrumas;
  2. Kartojimas;
  3. Neskubinimas, leidžiantis išsiskleisti gebėjimams;
  4. Alternatyvių, inovatyvių mokymosi būdų, priemonių naudojimas;
  5. Įvertinami mokinio pasiekimai ir gebėjimai;
  6. Mokytojas supranta vaiko sunkumų priežastis;
  7. Pritaikomos ugdymo programos, atsižvelgiama į vaiko gebėjimus ir poreikius;
  8. Teikiama mokiniui individuali pagalba;
  9. Pastebimos ir akcentuojamos vaiko sėkmės.

Rekomendacijos ugdytojams:

  1. Supraskite, kad kiekvienas vaikas skirtingas ne tik amžiumi, lytimi, išvaizda, bet ir savo suvokimu, gebėjimais, galiomis. Vieni informaciją priima vaizdu, kiti – garsu, ritmu, lytėjimu, judesiu ar informacinėmis technologijomis. Atsižvelkite į tai organizuodami ugdymą.
  2. Pažinkite kiekvieną vaiką, jo individualumą ir išskirtinumą stebėdami, lygindami su bendraamžiais, analizuodami elgesį ir veiklą, bendraudami su tėvais.
  3. Matykite vaiko emocijas ir reaguokite į jas: jeigu geros – pagirkite, jeigu blogos – išsiaiškinkite jų kilmės priežastis.
  4. Su netinkamai besielgiančiu mokiniu susitarkite dėl taisyklių, kurių turėsite laikytis. Taisyklėse labai svarbi ir abiejų pusių – mokinio ir mokytojo – atsakomybė už taisyklių nesilaikymą.
  5. Atkreipkite dėmesį į pamokoje nuobodžiaujančius: išsiaiškinkite priežastis ir padėkite jas pašalinti.
  6. Kiekvienoje pamokoje kurkite gerą mikroklimatą, nes tik geros emocijos deda pamatus įgūdžių ir gebėjimų ugdymui(si).
  7. Mokykite pagal kiekvieno vaiko poreikius ir galimybes, naudodami būdus, formas, individualizuodami užduočių pateikimą ir jų atlikimo instrukcijas.
  8. Suteikite galimybių kiekvienam vaikui patirti sėkmę – leiskite pasirinkti užduotis, jų atlikimo būdus.
  9. Skatinkite vaikus keltis mokymo(si) tikslus – nuo paprastų prie sudėtingesnių – ir juos nuosekliai įgyvendinti.
  10. Fiksuokite ne tik vaikų pasiektus rezultatus, bet ir pokyčius mokymo(si) procese.
  11. Sudarykite galimybes vaikams mokytis iš bendraamžių, sudarydami homogenines – skirtingų gebėjimų – grupes.
  12. Mokykite ne tik konkretų dalyką, bet ir bendravimo ir bendradarbiavimo, lankstumo, lyderystės, komandinio darbo, laiko vadybos, pagarbos, empatijos, savivokos, problemų sprendimo.
  13. Ieškokite pagalbos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo: bendraukite su kitais mokytojais, mokančiais tokius mokinius, mokykloje dirbančiais švietimo pagalbos specialistais.
  14. Formuokite teigiamas vaikų apie žmonių skirtybes ir specialiuosius ugdymosi poreikius nuostatas: kaip juos atpažinti, pripažinti, priimti.
  15. Sudarykite galimybes suprasti, kad tie išskirtiniai žmonės gyvena šalia mūsų.

Rekomendacijos mokiniui:

  1. Pamokoje būk dėmesingas, aktyvus, darbštus, išbandyk įvairius užduočių atlikimo būdus: individualiai, poroje, grupėje, raštu, žodžiu, pasinaudojant informacinėmis technologijomis.
  2. Apie savo nuotaiką, emocijas, galinčias trukdyti pamokoje, pirmiau papasakok mokytojui, kol jos neišsiveržė ir nepakenkė tau, mokytojui, klasės draugams. Jeigu apie savo nuotaiką, emocijas nedrįsti kalbėti prie visų klasėje, pasikalbėk su mokytoju individualiai.

Rekomendacijos mokinio įtraukimui į veikla:

  1. Palaikyti akių kontaktą, nuolat stebėti, ar mokinys dirba, tinkamai organizuoti jo veiklą;
  2. Padėti mokiniui pasiruošti pamokai, jei jam tai sunku padaryti (galima paprašyti padėti klasės draugą);
  3. Pasirūpinti, kad klasėje būtų priemonių, jei mokinys jų neturi;
  4. Jei mokinys negali atlikti užduoties, susikaupti, leisti atsitraukti nuo veiklos, pajudėti, pabūti kitoje, iš anksto susitartoje vietoje ar kitaip nusiraminti;
  5. Sukurti sąlygas, kad mokinys galėtų parodyti savo pasiekimus kitiems;
  6. Kviesti atsakinėti tik tada, kai mokinys pasirengęs parodyti savo gebėjimus;
  7. Sudaryti galimybę mokiniui įsivertinti savo darbą, panaudojant tam tikrus vertinimo kriterijus ir kt.