Rudeniui apgaubus gamtą ramybe, ateina laikas, kai dažniau prisimename tuos, kurių nebėra šalia. Vėlinės nuo seno lietuviams buvo ne tik mirusiųjų pagerbimo, bet ir šeimos, bendrystės bei atminties puoselėjimo metas. Šias prasmingas tradicijas mokiniai pažino integruotose lietuvių kalbos ir literatūros pamokose.
Klausydamiesi mokytojos pasakojimo ir stebėdami vaizdo medžiagą, 6–7 kl. mokiniai susipažino su senaisiais Vėlinių papročiais, jų prasme, regioniniais skirtumais, o įgytas žinias įtvirtino konspektuodami svarbiausias mintis, dalydamiesi savo įžvalgomis, apmąstydami, ką naujo, įdomaus ar svarbaus sužinojo.
Pamokos atliepė Etninės kultūros globos tarybos kvietimą puoselėti lietuviškus Vėlinių papročius, skatinti jaunimo domėjimąsi savo krašto tradicijomis, stiprinti bendruomeniškumą ir pagarbą išėjusiųjų atminimui.
Pamokų veiklos praturtino mokinių žinias, ugdė pažinimo, kultūrinę, komunikavimo bei socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas, lavino gebėjimą atsirinkti informaciją, ją apibendrinti ir išsakyti savo nuomonę.
